mėlis

1 mė̃lis sm. (2) 1. L41 mėlynumas: Aksominis nakties mėlis rš. 2. mėlyni plotai, mėlynė, žydrynė: Koks puikus dangaus mėlis! Šauk. Mane vilioja jūros mėliai V.Myk-Put. 3. BŽ512, Skp mėlyni dažai: Metileno mėlis silpnai nudažo leukocitų ir visokių kitų bakterijų branduolius rš. Berlyno mėlis vartojamas kaip dažai rš. Verpalai merkti į mė̃lį Ss. 4. BŽ512 mėlyni dažai skalbiniams padažyti, melsvė. 5. Kos48 mėlynai nudažytos gijos: Lygiai dėjo raudos, lygiai mėlio Dkš. Vilnonas – mė̃lis, o marškonas vadinasi mėluke Krsn. Jau baigiasi mė̃liai, reiks naujų prisiverpti Br. ^ Mėliu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta (aušra) Rš. 6. Ds prk. didelis ko skaičius, daugybė: Mė̃lis žmonių prie darbui lauke (šieną grėbiant) Švnč. Nu ir pakavo[jo] gražiai, mė̃lis buvo žmonių Brsl. Žmonių mėlis mėliu Rš.